aū

aū̃ interj. 1. Nm vilko ar šuns kaukimui reikšti: Vilkas neiškentė ir sukaukė visa galva aū̃! BM256. Aū! neturiu namų! – rėkė vilkas Rod. Aū̃! ar nėr čia vaikų? (sakoma, gąsdinant vaikus vilku) Prng. 2. tule (vilką baidant, vejant): Aū̃! aū̃! vilką veja Lp. 3. Gs sakoma susišaukiant miške iš tolo: Aū̃, Jonai, kur tu? Kp.